- kanklis
- kañklis sm. (2) 1. plg. 1 kanklė 2: Sausi medžiai – skamba kaip kankliai Ds. Išdžiūvus kai kañklis Kp. Pyragas ant kañklį sukepė, ir tiek Ps. Bet sausos malkos kap kankliukai Jz. 2. nereikalingas daiktas, griozdas: O kur šituos kanklius padėsim? Slk. Kai audžia, bobos prikabina daug visokių kañklių Lkm. Užsikroviau kañkliais Slk.
Dictionary of the Lithuanian Language.